Artėjant Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos karūnacijos 300 metų jubiliejui, gruodžio 8-10 d. Trakuose vyko Mariologinis kongresas. Gruodžio 8 d., penktadienį, į baziliką rinkosi arkivyskupijos jaunimas. Vakaras prasidėjo jėzuito Eugenijaus Puzynios katecheze. Jo žodis įvedė jaunimą į Rožinio maldą, padėjo atrasti Mariją savo gyvenime, melstis neišsiblaškius, o žvelgiant Marijai į akis.
Po katechezės jauni žmonės užrašė savo intencijas. Prasidėjo gyva rožinio malda, kuri šviečiant žvakėms, tęsėsi palei ežerą visame Trakų miestelyje, neaplenkiant karaimų ir totorių namų, kurie nuo seno gerbė Trakų Dievo Motinos paveikslą.
Po šviesos rožinio jaunimas grįžo į baziliką ir šventė tęsėsi eucharistijoje. Jai vadovavo vyskupas nominatas Darius Trijonis. Jis ragino jaunimą niekada neprarasti vilties ir žvelgti į Mariją, kuri pirmoji praskynė mums kelią į dangų. Šventė baigėsi linksmavakariu Trakų kultūros centre.
Gruodžio 9d. šeštadienis buvo gausus konferencijų ir paskaitų. Vyko forumas. Apie Marijos mokinystę pasisakė dr. doc. Vytautas Ališauskas. Jis kalbėjo, kad mokinystė turėjo ženklinti visą Marijos gyvenimą. Ji stengėsi įsiklausyti ką kalba Jėzus. Įsiklausymas, noras išgirsti Jėzaus mokymą yra tikros mokinystės ženklas. Kun. dr. Arnoldas Valkauskas apžvelgė svarbiausias dogmas apie Mariją ir jų svarbą mūsų tikėjime. Žvilgsnį į mariologiją per popiežiaus Jono Pauliaus II raštus, nukreipė svečiai iš Lenkijos kun. prof. habil. dr. Stanislaw Napiorkowski ir dr. Monika Walus.
Po pietų dalyviai turėjo galimybę pasirinkti patinkančią teminę grupę: apie kreipinių Švč. Mergelės Marijos litanijoje prasmę, pagarbą Marijai Šv. Rašte, Marijos ikonografinius tipus ir Marijos giesmes grigališkojo choralo repertuare. Taip pat buvo galimybė dalyvauti ekskursijoje, kuri vyko pačioje bazilikoje. Vakaro staigmena- vieno veiksmo spektaklis apie raupsuotųjų kunigą Damianą de Veusterį.
Paskutinę kongreso dieną gruodžio 10-ąją, sekmadienį, apvainikavo šv. Mišios, kurioms vadovavo vyskupas Arūnas Poniškaitis. Homilijoje jis kalbėjo: „Marija tapo artima kiekvienam iš mūsų savo gebėjimu išgirsti Dievo žodį ir jį priimti. Jos, kaip nusidėjėlių gynėjos, žvilgsnis ieško mūsų, kad pakviestų mus prie Dievo gailestingumo. Marija, po angelo apreiškimo, neliko užsidariusi savyje. Pasuko ten, kur galės pasidalinti džiaugsmu ir pagelbėti. Taip gelbstimas pasaulis, kai žengiama konkrečiais žingsniais link kito žmogaus, kuriam mūsų pagalbos ir artumo reikia“.
Renata Žiūkaitė
